Forumas > Eli.lt konkursai > Konkursas: Meilės istorijos
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2011-12-01 12:31

Kalėdiniai stebuklai dovanoja ir meilę. Papasakokite savo meilės istoriją, kuri suvirpintų mūsų visų širdis ir laimėkite knygą jaukiems vakarams - Ilja. Paliesti Dievą.

Laukiame jūsų pasakojimų šioje temoje iki gruodžio 18 d. O gruodžio 19 d. du originaliausių pasakojimų autoriai bus apdovanoti.

 

Pastaba. Gali rašyti visi. Bet įvertinti galėsim tik tuos, kurie registruoti forume, nes kitaip neturėsime jūsų kontaktų ;)


Paskutinį kartą redagavo: Giedre (2011-12-01 12:40)

Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
aušra
svečias
 
2011-12-01 13:05

O mano meilės istorija labai parasta. Supažindino mane su būsimu vyru jo mama,kai aš dirbau pionierių stovykloje,vadove. Būsimasis su savo tėčiu atvažiavo sveikinti mamos su gimtadieniu,tačiau gavo ir sau dovanėlę,t.y. mane. Nuo tada jau 25 -eri metai mes kartu.


 
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2011-12-01 16:40

Pradžia yra - visai neblogai :)


Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 1
 
2011-12-01 17:36

papasakosiu ir as viena is savo gyvenimo kartu su mylimuoju kaledas....

kartu mes jau 7 metai,turim 2 menesiu vaikiuka... visa tai nutiko pernai. staiga y darba iskviestas mylimasis isvyko y norvegija,nebuvo aisku kiek laiko jis tenai bus...(mes tuo tarpu kaip tik planavom musu vaikely) dienos bego letai,kiekvienas vakaras be jo buvo pats sunkiausias pasaulyje bet kazkas man teike jegu buti stipriai ir jo laukti :) pirkau kaledines dovaneles,ir vis masciau kaip butu fainei tureti maza angeleli kuris suteiktu mums laimes ir dziaugsmo... taip belaukiant, atejo gruodzio pabaiga,netrukus sventes ir mylimasis sugryzo kaip tik pris sventes,tada man nuojauta neapleido kad manyje kazkas daugiau,kazkas nepaprasto... ir taip as laukiuos tai buvo begalo siltas jausmas leides suprasti kad po mano sirdimi jau plaka nauja gyvybe,musu angelelis!! tai buvo pacios graziausios kaledos! siemet mes jau sutiksim tryse :)


 
Odre
svečias
 
2011-12-01 18:24

aušra 2011 12 01

Na gyvenimas kartais ima ir iškrečia koki pokšta...Štai taip nutiko ir man.Prieš kokia 13 metų susipažinau su viena draugia.Ji turėjo brolį,į kurį tuo metu net nebūčiau atkreipusi dėmesį.O iš jo pusės matėsi,kad jis man kažką jaučia.Man jis atrodė truputi perjaunas,o dar beto ne mano skonio...Na tuo metu man taip atrodė.Bet juo tolyn,juo daugiau jis man rodė dėmesio,nuo manes nebeatstodavo net naktimis,o aš-Mylėjau kitą.Tačiau gavosi taip,kad tas kurį taip stipriai mylėjau,ėmė mane ir paliko,nes senokai,jau turėjo kitą.Ir ką jūs manot-ieškojau paguodos to kito glėbį...GALIMA SAKYTI IR RADAU,JAU 11METŲ KARTU...Ir mylime vienas kitą labai stipriai ir nuoširdžiai,matyt toks likimas,radau tą,kurio niekada nebūčiau pastebėjusi kitokij situacijoj.Čia dar neviskas,būtu galima parašyti,daug daugiau,bet tam kartui užteks to trupinėlio iš mano Meilės istorijos...


 
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2011-12-01 21:25

Odre, dar gerai būtų, kad prisiregistruotum, nes neturime tavo kontaktų, jei netyčia norėtumėm apdovanot :)


Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 5
 
2011-12-01 22:34

Nemaniau, kad kada nors galėsiu apie tai kalbėti nenubraukdama ašaros...
Viskas prasidėjo prieš 4 metus. Su drauge atėjome į kalėdinį vakarėlį, kur prie įėjimo aš sutikau Jį. Linksmai persimetėm pora žodžių, bet to pakako, kad jis patrauktų mano dėmesį. Jis atrodė toks subrendęs, pasitikintis savimi, charizmatiškas.
Keistas sutapimas, bet turėjome kartu vieną paskaitą. Taigi po to vakarėlio pradėjome kažkaip daug bendrauti. Su juo niekada netrūko žodžių. Kalbėdavomes kasdien po pora valandų...Abu jautėmės lyg pažinotumėm vienas kitą visą amžinybę.

Greit sužinojau, kad jis turi merginą, bet tai manęs neatbaidė, netgi priešingai, nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir pažiūrėti, kiek toli jis gali nueiti, turėdamas antrąją pusę ir, ar aš galėčiau būti tas žmogus, dėl kurio jis paliktų ją.

Netruko ilgai, kol mano pradėtas žaidimas tapo kur kas rimtesniu reikalu. Po poros mėnesių nuolatinio bendravimo supratau, kad aš nebevaldau situacijos, kad pamilau Jį. Negalėjau ilgai kankintis tai slėpdama. Kaskart Jį išvydus kojos sulinkdavo, širdis, atrodydavo, lyg sprogs krūtinėje.

Taigi, po vieno koncerto pasilikome kartu pakalbėti. Sukaupiau jėgas ir pasakiau, kad neplanavau šito, bet įsimylėjau. Tuo metu man neberūpėjo, kas bus toliau, nebegalėjau šito jausmo laikyti giliai savyje. O jis buvo labai supratingas... Tik didžiausia klaida, kurią jis padarė, kad nebuvo konkretus, nepasakė, kad neplanuoja palikti savo merginos dėl manęs. Jis visada palikdavo man vilties....

Kankinausi 3 metus mylėdama tą, kuris tuo pat metu būdamas su kita, su manim elgdavosi taip, lyg mylėtų, bet negalėtų pasiryžti pradėti kažką su manimi. Tai žudė mane iš vidaus. Taip kaip jis žiūrėdavo man į akis, kaip apkabindavo, kaip tiesiog prisiliesdavo... Kiek kartų bandžiau viską nutraukti, kad liautųsi tas skausmas, bet negalėjau būti toli nuo jo. Tai buvo lyg pasirinkimas mirti iškart ar ilga kankinama mirtimi... Ir kaskart aš pasirinkdavau tą agoniją....

Skaudžiausias momentas buvo prieš dvejus metus (kaip tik gruodžio 23-iąją). Sukaupiau jėgas palikti jį amžiams. Susitikome. Kraujuojančia širdimi jo maldavau apsimesti, kad mes nepažįstami ir liautųsi su manimi bendravęs, nes aš pati per silpna nuo jo atsitraukti. Matydamas mano širdgėlą jis sutiko. Mačiau iš Jo akių, kaip jam sunku palikti mane, bet tai buvo būtina...

Dvi savaitės negalėjau valgyti, kalbėti, mąstyti... Sugebėjau tik verkti. Jaučiau lyg mano pilve būtų atsivėrusi milžiniška skylė, kuri neleido man kvėpuoti. O dar tie sapnai, kuriuose mes laimingi.... Tai buvo skausmingiausias laikotarpis mano gyvenime, kurio daugiau niekada nebenoriu išgyventi.

Man pasisekė, nes Jis, kad rečiau susitiktumėm ir mažiau mane skaudintų, perėjo į kitą studijų grupę, kad neturėtumėm bendrų paskaitų. Po poros mėnesių man tapo lengviau.... Sutikusi Jį koridoriuje dar vis negalėjau pažiūrėti Jam į akis, bet bent jau sugebėjau išstovėti šalia Jo.

Po ilgos pertraukos vėl pradėjome bendrauti. Kaip draugai. Lioviausi kalbėjusi apie meilę, kuri vis dar dėgė mano širdyje. Bet kaskart būdama su Juo virpėdavau ir ramindavau save viduje, kad susitvardyčiau Jo nepabučiavusi.

Dabar jau yra 4 metai, kaip mes pažįstami... Gyvename skirtinguose miestuose, bet kaskart man grįžus atgal į gimtąjį miestą ir susitarus susitikti su juo, jaučiu tą drebulį. Žinau, kad meilė jam buvo ta vadinamoji vienintelė, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime. Turėčiau būti laiminga, nes aš bent jau ją patyriau...nors ir nelaimingą... Myliu Jį, niekas niekada šito nepakeis. Net ir būdama su kitais vaikinais, galvoju apie jį, apie tai, kokie laimingi galėjome būti kartu. Nes tik Jam aš buvau atidavusi visą save, niekam kitam nebegaliu atiduoti savęs tiek daug, kiek buvau Jam.

Skaudžiausia ir yra tai, kad Jis man niekada net ir nesuteikė šanso pabandyti... Tai neleis man gyventi ramiai visą gyvenimą.


Remember we swore our love is never ending...

 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 2
 
2011-12-02 09:00

Karnavalas naktyje

Tarsi akordeono dumples, suguldau mintis,
Ramu, nors vėjas siaučia, jų niekas nebeišbarstys.
Ant sintepono pluošto, padengto žibute melsva,
Dedu jau tuščią,
Šukom nuglostytą plaukų kepurę aš nakčia.
Plaukiu į tamsą, akių šviesiųjų burė nuleista,
Sustoju tyliai,
Juk kažkur į sapnų karnavalą esu pakviesta,
Skandinu irklą tarp nendrių žaliam vandeny,
Akis dengiu svajinga kauke,
Noriu būt undinė marių dumblo nerami.
Žalia vandens svajonė, tarsi saldusis tinklo masalas,
Nerūpestingai nardau, kad greičiau įstrigt pintoj lino aky,
Laukiu savo nakties žadėto žvejo,
Nebylia meilės giesme apsilankyti noriu jo širdy.
Dailiai šukuotą plaukų kepurę žvejui aš metu,
Jo kūną paskandinsiu sutaršytų žalsvųjų nendrių sruogų vainiku.
Įžiebk, naktie,savo šviesiuosius deglus, šėlsim bangose,
Valties siūbavimui paklusim, norėsim skęst jau dugno dumbluose,
Nerūpestingą muziką išgersim iš laumių pažadėto kriauklės indo,
Nors jame...
Žadėtą pasaką pagrobę,
Paliko mums miglotos realybės eleksyrą jos dugne.
Prigeso karnavalo šviesos, sugrįžtu,
Savo dailiai suglostytą plaukų kepurę vėl liečiu,
Svajonės naktį visgi nemelavo, kažkas nutiko,
Žibutę melsvą mano sruogose kažin kas paliko.


 
Sukurtos temos: 2   Diskusijose pasisake: 16
 
2011-12-02 09:22

sveiki,as irgi papasakosiu savo  istorija,taciau ne kiek del prizo ,o tiesiog... .su juo susipazinome pirma karta,per pusseseres bakalauro diplomo yteikima,taciau po to taip daugiau ir nebendravome.karta suzinojau jog mano pussesere laukiasi ir tuokiasi,labai nudziugau,tikejausi pakvietimo,bet vis nesulaukdavau...viena diena pussesere pakviete y vestuves,emiau planuoti kaip rengsiuos,po truputy planavau mergvakary,per kiekvienas laisvas,vis vaziuodavau pas kuma,mat ten gyveno pussesere ir staiga atvaziavusi suzinau,kad busiu netik vestuvese,bet ir porose,vaje kokia palaima!emiau galvoti ir jaudintis kaip atrodys,koks bus mano pabrolys.per sekanty atvaziavima pas kuma pussesere pasake,kad pabrolys bus tas pats,su kuriuo susipazinome,per bakalauro diplomo yteikima,jis buvo jaunojo geras draugas,dar suzinojau,kad busime pirmoji pora.tada dar stipriau emiau ruostis mergvakariui.atejo toji vestuviu diena,as buvau neatpazystamai pasikeitusi,net pazystami nepazino,viska padare sukuosena,makiazas,vestuviu vakara taip nutiko kad teko palydai (poroms) buciuotis,nenorejau,bet...jau antra vestuviu diena mes taip buvome susibendrave,kad jis pasiule man draugauti,sutikau...mes buvome tokie ysimyleje kad po 3men.jis jau norejo vaikelio,taciau as nesutikau,nes tada sirgau ir buvau po chemoterapijos,tai buvo neymanoma,dar po 3 men.mes apsigyvenome kartu,susipazinome su seimom,nuo tada praejus dar 2men. emem planuoti leliuka ir as pastojau!valio kiek dziaugsmo asaru,o po menesio jau buvome sutuoktiniai.tad taip gavosi kad pirmoji pora susituoke likus kelioms dienoms iki 1m draugystes.dabar jau turime 2 vaikiukus ir planuojam rugpjuty atnaujinti 5 metu proga santuokos yzadus.as jy myliuuuu be galo be krastoooo!


 
malinka191
svečias
 
2011-12-02 14:40

Mano istorija išsiskirianti iš kitų galbūt tuo, kad tai buvo likimo pokštas, kuriuo džiaugiuosi ir šiandien, ir tikiu, kad dar džiaugsiuosi daug metų... :) Niekada netikėjau virtualia meile, juokiausi iš visų kurie susirinkę virtualioje erdvėje "plėšė meilę" man atrodė tikrai juokingai... Kaip gali žmonės vienas kito nematę šitaip "mėtytis" vienu gražiausiu žodžiu - MEILĖ? Žinoma, tas man atrodė nesuvokiama, bet čia ir pasirodė likimo pirštas. Internėte pradėjau bendrauti su vienu vaikinu, puikiai sutarėme, jaučiau jam tikrai kažką tokio, ko tuo metu negalėjau paaiškinti, bet nebuvau naivi mergaitė, kuri tiki virtualia meile, todėl laikiau tai savotišku prisirišimu prie žmogaus. Taip bendravom metus, kol galiausiai atėjo tas laikas, kada jau tiesiog reikia susitikti, būtina vienas kitą pamatyti... Galbūt dauguma mąstote, kodėl tik po metų? Tačiau mus skirė didelis atstumas ir tikriausiai baimė, kad susitikus viskas nebus taip gerai, kaip bendraujant virtualiai, kitaip tariant, bijojome prarasti tą gražų bendravimą, kurį turėjome. Šio bendravimo dėka, kiekviena diena atrodė kupina laimės, nes jauti, kad kažkur ten yra žmogus, kuris tau rūpi, o svarbiausia - tu jam rūpi taip pat. Taigi, (atsiprašau už minties šuolius) susitikome mus abiems palankioje vietoje, puikiai atsimenu kaip jaudinausi... Sunkiausia buvo ta akimirka kuomet jau vienas kitą pamatėm, bet mus dar skirė koks 15 metrų, ir teko eiti vienas iki kito. Turiu pasakyti, kad realybėje mes vienas kitam atrodėm ne tik gražesni išore, bet ir vidumi. Pirmojo mūsų susitikimo nepamiršiu niekad, jis visada liks mano širdy, ta diena man buvo viena geriausiu gyvenime... Jaučiau tą dieną kas yra tikroji meilė, tik niekaip negalėjau patikėti, kad man taip kada nutiks. Dabar mokausi tame pačiame mieste kaip ir jis, mūsų nebeskiria joks atstumas, Kartu esame jau 4 metus, esame begalo laimingi ir dabar tikiu, kad žmones susipažinę net ir internėte gali būti nuostabi pora :) Et tas likimas... Dėkinga jam už šią pamoką. :)


 
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2011-12-02 16:47

Primenu, kad konkurse dalyvauja tik tų narių istorijos, kurie yra prisiregistravę

Kadangi kitu atveju neturėsime jūsų kontaktų ;)


Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 1
 
2011-12-02 18:31

Labai atsiprašau, bet užsiregistravau ir pasikeitė mano nickas. Esu malinka191 meilės isorijos autorė. :)


Tobulas gali būti tik vienam žmogui - Tam, kuriam esi sukurtas.

 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 4
 
2011-12-07 12:05

Surūdijusi pirma meilė

Medaus ąsočius vasara skaičiavo, laukai kvepėjo šienu, duonele. Aš, abiturientė, sėdėjau ant namo laiptų ir ruošiausi stojamiesiems egzaminams. Staiga kaitrios vasaros tylą pakeitė gaudimas – kombainai žiaumojo prinokusius javus, pylė tą duona kvepiantį auksą į sunkvežimius, kurie, kaupinai pripilti, vos judėjo. Po kelių darbo valandų kaitroje, privažiavę prie mūsų sodybos, vienintelės gyvenamos vietos toje geltonojoje jūroje, sustojo tiek kombainai, tiek sunkvežimiai. Lipo vienas po kito pavargę ir prakaituoti vyrai iš savo darbo priemonių ir vorele, kiekvienas pasilabindamas su manimi, traukė prie šulinio, kur mano tėvukas vaišino šaltu pienu ir vandeniu. Paskutinis tos eisenos dalyvis sustojo prie manęs. Pakėliau akis – koks tvirtai sudėtas jaunikaitis šypsosi! Pasilabino, paklausė ką mokausi, kur žadu stoti ir nuėjo prie šulinio. Nepažinojau aš jo, kaip ir jis manęs, nes tą sodybą neseniai buvome nusipirkę. Kitą dieną javapjūtės darbininkai vėl atėjo pas mus atsigerti ir pailsėti medžių paunksmėje. Mano tėvukas tuo metu valinėjo akordeoną. Tas jaunas vaikinas paklausė, ar negalėtų pagroti. Tėveliui leidus, kad užgrojo, kad uždainavo! Vyrai, sustoję ratu, gėrėjosi, o man tiesiog širdis apsalo nuo jo stipraus balso... Tokie mini koncertai tęsėsi dar kelias dienas, bet javapjūtė, mano liūdesiui, po kelių dienų baigėsi...

Vieną vakarą, man prieš pat išvažiuojant laikyti stojamųjų, žvilganti „Jawa“ atskrido ant mūsų kiemo. Namuose buvau viena. Ateiviui nusiėmus šalmą, pamačiau – ogi tas pats naujausio kolūkio sunkvežimio vairuotojas, tas savamokslis muzikantas atzvimbė! Pasakė, kad labai norėtų „prasigroti“, bet namie akordeono neturi... Tą vakarą sėdėjau ir alpau nuo akordeono melodijų, nuo jo dainų iš širdies. Jos visos buvo apie meilę...

Išvykau laikyti stojamųjų egzaminų, bet... vieno egzamino metu pagavau save ne galvojančią apie užduotį, o dainuojančią mintyse Kernagio dainą:

„Tvirtos rankos spaudžia vairą,
Koja, koja spaudžia gazą.
Šitaip sandėlin važiuoja,
Šitaip sandėlin važiuoja,
Šitaip sandėlin važiuoja
Naujas ūkio mazas...“

Kokios pastangos, tokie ir rezultatai – sugrįžusi namo turėjau ieškotis darbo mieste. Savaitgaliais parvažiuodavau namo. Kiekvieną kartą, vos išlipusią iš autobuso, vis pasivydavo tas naujas ūkio mazas.

– Kaip tik man čia reikėjo važiuoti, – vis „teisindavosi“ jo vairuotojas.

Parveždavo namo, o vakare liejosi laisvai akordeono muzika, žinomos ir jo paties kurtos dainos, iškalbingi žvilgsniai ir kai kas daugiau... Svaigūs prisiminimai net dabar akimirkai atima kalbos dovaną...

Bet pirmoji meilė neužgožė mano noro pagraužti karčių mokslo šaknų. Iš kaimynių studenčių sužinojau, kad pirmieji nepriklausomybės daigai sostinėje kalasi – taip norėjau tą reginį ne tik savo akimis pamatyti, bet jame, galbūt, ir sudalyvauti. Todėl kitais metais, sukaupusi valią, tapau universiteto studente.

– Taip, tau reikia mokytis, – tuomet man pratarė mano asmeninis sielos linksmintojas ir vairuotojas, bet jo balse neįžvelgiau didelio džiaugsmo.

Grįžusi iš sostinės, išlipusi iš autobuso, vis žvalgiausi, ar „netyčia“ nevažiuoja tas ūkio mazas. Per metus prie to buvau pripratusi. Bet ne, tas sunkvežimis kažkur dingo su visu vairuotoju...

Vieną šeštadienio povakarę kasėme bulves, kai nuo miestelio vėjas atnešė vestuvių garsus. Mama paaiškino, kieno jos – skubios, nes iš reikalo.

Pasidarė nejauku, labai nejauku, kažkaip tuščia viduje...

Dvi savaites uoliai atklausiusi paskaitų universitete, grįžau namo ne tik kaimiškų gėrybių prisikrauti. Rytais runkelius užklojantis tankus voratinklių šydas – prasta apsauga nuo šalnų. Sustiprinusi nuo studentiško gyvenimo atrofuotis bepradedančius raumenukus runkelių lauke, vakare su drauge dar guviai nušuoliavome į miestelio šokius. Pridaviau rūbininkei apdarus, bet širdį geriau būčiau palikusi namie – iš tamsos išniro vilkas avinėlio kailiu. Vienas, be žmonos. Ir ėmė mano jau apgijusią širdelę kraujuose skandinti:

– Nieko neatsitiko, viskas bus kaip buvo, tave vieną temyliu...

Pažvelgiau – ant jo mikliųjų pirštelių aukso žiedo nesimato...

– Su žmona susipykau, pas tėvus išvažiavo... – toliau mekeno.

– Ožys neraliuotas! – keikiau jį mintyse. Dvi savaitės nuo vestuvių praslinko, o jis ganosi po šokius palaidas...

– Vampyras nepasisotinantis! – drasko iš karto kelių moterų širdis! Bejausmis patinas...
Kadangi gyvenimo išminties visada ieškojau knygose, tai ir tuo kritišku momentu mąsčiau, ką darytų, tarkim, Ana Karenina...

– Žiebk į snukį, kad nosis nusiristų! – žvilgsniu patarinėjo draugė.

Aš puikiai supratau, kad įžiebdama ugnį, akimirksniu pateksiu ant žodiniu būdu leidžiamo miestelio laikraščio pirmojo puslapio. Nebuvau pratusi prie viešumos. Dar ir rankas nuo tų runkelių skaudėjo.

Bet norėjau išsirauti širdį ir trėkšti ant žemės... Kad niekas druskos ant begyjančių žaizdų nepiltų, kad daugiau nebeskaudėtų...

Nuo to rudens prabėgo daugel metų. Važiuoju kartą aš su vyru ir vaikais vėlyvą rudenį į tėviškę vedančiu vieškeliu ir matau - priešais mus per balas siūbuoja tas pats, bet jau labai ryškiai išvaizdą pakeitęs buvusio ūkio mazas. Mano nuostabai, tiek jis, tiek mano vyras sustojo, išlipo, pasilabino ir kalbasi... Širdis nukrito į padus, visa išraudusi vos alsuoju...

– Mama, tau viskas gerai? – paklausė paauglys sūnus.

– Dieve, kokia Lietuva maža... – dūsavau mintyse.

– Tėte, kas čia su mama darosi? – paklausė sūnus jau sugrįžusio tėvo.

– Čia mano pirmoji meilė... – neliko man nieko kito, kaip imti ir prisipažinti.

– Pirma meilė nerūdija, – supratingai ištarė vyras.

– Bet tas jo sunkvežimis, tai kaip reikiant surūdijęs, – krizeno sūnus.

– Dieve, kokia maža Lietuva! – ištariau jau garsiai.

– Jis bendradarbio brolis, tarsi teisinosi mano vyras...

...Žvelgiu pro langą – lapų ant medžių kasdien vis mažiau ir mažiau... Metai trina ir žodžius iš dainų, prieš daugel metų man skirtų...


 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 2
 
2011-12-14 14:14

Prie kelio jaunas ąžuolas žaliavo,
Saulė šakas jam spinduliu šukavo,
Vėjas nenuorama tarp lapų šmirinėjo,
Sukta mintis į galvą jam atėjo...
Ilgai jis rezgė savo mintį,
Sumanė ąžuolą mat su egle supiršti.
Tas senas, kvailas laukų vėjas,
Pagąvęs eglės skują, sėklą po juo pasėjo...
Saulė tik juokės, nes ąžuolą mat ji mylėjo,
Lietus, jis abejingas, žemelę gausiai liejo,
Vėjas vis guodė ąžuolą -
Palauk, berneli,
Prabėgs keli metų laikai greit,
Užaugs ir tau daili mergelė...
Ne veltui senas vėjas mintį rezgė,
Nors saulė ir kvatojos jam pro petį,
Jaukioj,minkštoje ąžuolo paunksmėj
Savo pavasario sutikt išlindo žaliaplunksnė...
Saulė, pamačius ją,jau ne juokais sukluso,
Vėl ąžuolo šakuosna meiliai įsisuko,
Bet vėjas savo darbą tęsė,
Šakas jaunas berneliui nuolat blaškė...
Pavydų saulės spindulį jis skyrė žaliaplunksnei,
Sunku į viršų stiebtis, reikia nuolat grumtis,
Kovoti dėl kiekvieno lietaus lašo,
Daug metų taip praėjo,eglelė nuolat prašė...
Kiek daug jėgų, gyvybės jai vėjas nepašykštėjo,
Nors saulė nuolatos skersai į ją žiūrėjo...
Suleido eglė savas šakas į ąžuolo vainiką,
Apraizgė jį savom mintim...ir jam labai patiko...
Ir dabar dviese jie stovi palei kelią,
Ąžuolo gilėj spyglys įlindęs, bet vistiek jiems gera...
Gyvenime juk, kai vienas glosto, kitas duria,
Ištverti nesunku, kai meilė nuolat budi...
***
Tai labai ilgai mano stebėta šių medžių meilės istorija...


 
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2011-12-19 15:00

Skelbiame nugalėtojus:

SIN su vis dar degančia meilės istorija;

Viktoriją - ir jos nerūdijančią seną meilę :)


Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
 

Viršun ^ | Forumas > Eli.lt konkursai > Konkursas: Meilės istorijos
 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
Prisijungti su
Šiandien gimtadienius švenčia (12)