Forumas > Santykiai ir neištikimybė > Kai esi ne pirmoji
4
 
 
 
Sukurtos temos: 18   Diskusijose pasisake: 515
 
2009-08-18 00:11

jei tai ne pirmoji vyro santuoka tai sužinai jau iš anksto ir tai nėra kažkoks netikėtumas. jei jis tau geras ir abipusiai jausmai jungia, tai nesvarbu kelinta tu pase įrašyta - šiandien tu esi pirma ir vienintelė


 
Eli.lt
Eli.lt
 
2009-08-18 14:18

šiais laikais pase įrašo nebedaro,bet nemanau,kad tai turi didelę reikšmę pirma ar trečia santuoka,jei žmogų myli visa širdimi ir šis jausmas abipusis,tai tik pirmyn


 
Sukurtos temos: 3   Diskusijose pasisake: 291
 
2009-09-04 12:20

Manau, kad jeigu išsiskyręs vyras neturi vaikų, tai tada jokių problemų kurti su juo šeimą.

O kaip jūs vertinate tai, kad su išsisskyrusiu negalima tuoktis bažnyčioje? Gal žinote apie tai ką nors plačiau???? Tik našliams man atrodo galima... Bet tai kuo ta žmona būsimoji kalta, jeigu ji nebuvo išsiskyrusi ir nori kunigo palaiminimo ir priesaikos????? Pasidalinkit informacija


 
Eli.lt
Eli.lt
 
2009-09-05 16:31

aš susidūriau su tuo klausimu :) galima ir TIKRAI galima,bet tik tuomet,jei prieš tai jis neturėjo bažnytinės santuokos. Jei prieš tai tuokėsi bažnyčioj,tai tikrai kad nea.... bet jei santuok buvo tik civilinė,tai vyrą griebk už čiuprynos ir į bažnyčią  


 
Sukurtos temos: 3   Diskusijose pasisake: 291
 
2009-09-07 08:57

na , aišku....Bet vis tiek manau, kad tokia sistema neteisinga... Aš tai niekuo nenusikaltau, tai ko negaliu gauti kunigo palaiminimo... Juk iš skyrybos įvyksta dėl pačių įvairiausių dalykų... Taip išeina, kad jeigu išsiskyrei, tai padarei nuodėmę, o ta, kuri už to išsiskyrusio išteka, tai taip pat tampa nuodėminga........

Brrrrrrrrrrrrrrr....

 


 
Sukurtos temos: 10   Diskusijose pasisake: 436
 
2009-09-09 11:47

lady 2009 09 07    

na , aišku....Bet vis tiek manau, kad tokia sistema neteisinga... Aš tai niekuo nenusikaltau, tai ko negaliu gauti kunigo palaiminimo... Juk iš skyrybos įvyksta dėl pačių įvairiausių dalykų... Taip išeina, kad jeigu išsiskyrei, tai padarei nuodėmę, o ta, kuri už to išsiskyrusio išteka, tai taip pat tampa nuodėminga........

Brrrrrrrrrrrrrrr....

 

 

 

kunigas gali palaiminti santuoka, pasventinti ziedus...o tuoktis jau negalesit...bet cia matyt, ir yra baznycios poziuris i zmogaus atsakinguma ir apsisprendima...


 
Sukurtos temos: 3   Diskusijose pasisake: 291
 
2009-09-10 11:29

Ai , koks skirtumas bažnyčioje tuokiesi ar metrikacijoje... Dingsta gal kažkiek iškilmingumo,bet vis tiek esmė ta pati - tampi "iene" :) :) ...Vis tiek man tam tikri bažnyčios kanonai neaiškūs...Tuokiasi nėščios ir kunigas laimina, nors jis pradėtas nuodėmėje... O jeigu jau išsiskyręs, tai jau vsio.


 
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2009-10-02 17:10

Pala pala - kažkaip galima gauti ir bažnyčios skyrybas, tik reikia kryžiaus kelius nueiti

Esmė ta, kad neužtenka, kad vietinis kunigas parašą uždėtų - reikia pačių pačiausio, tik nežinau, kokio lygio kunigo, o gal net ir tarybos.

Na žodžiu - jei labai nori, tai galima gauti tas skyrybas :)


Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
Aleja
svečias
 
2009-11-22 23:31

Esu naujoke siame saite, bet daug domejausi, skaitinejau jusu pasisakmus sia tema.As taip pat ne pirmoji...Ir mano vyras turi vaika is pirmos santuokos.Jeigu buciau zinojusi, kad taip skaudu, taip, kartais, psicologiskai sunku bus, tikrai nebuciau nieko pradejusi.Nors tikrai jauciuosi mylima, gerbiama, bet  to neuztenka, kad jausciausi laiminga..Rodos ir su vaiku normalus santykiai, nesipykstam.Bet niekaip negaliu jo priimti, niekaip neatsikratau to diskomforto, net nemoko ivardinti to jausmo, kuris apima, kai jo vaikas buna salia. Erzina kiekviena smulkmena, kiekvienas jo "seimininkavimas" musu namuose. Jau penki metai kaip mes su gyvenimo draugu esam kartu. Laikas bega, jau ir kalbos pradejo suktis apie vestuves, bet mano jausmai vaiko atzvilgiu nepasikeite.Tikrai stengiuosi buti gera vaikui, mes ir pabendraujam, padedu jam pamokas paruosti. Bet tai yra tik todel, kad jis - mano mylimo vyro vaikas.Zinau, kad jeigu jo vaikui bus blogai , tai ir mano mylimas zmogus kentes. Esme ta, kad vaikas beproto nori su mumis gyventi, kiekviena proga taiko, kada galetu pas mus ismiegoti, pabuti. Mano vras ne aklas, mato, kad as kaip "ziezirba" pasidarau, bet kai vaikas, paskambines liudnu balseliu pasako, kad "as jau pakeliui pas jus", tai juk atgal nesugrazinsi. Be to, vaikas jau nebe mazas, tuoj bus 14 metu, jau paneles rupet turetu, o ne tetis!Paskutiniu laiku jau kas antra diena pas mus sveciuojasi su nakvyne.Bendrauti, susitikineti tikrai jiems nedraudziu. Kiekviena diena susiskambina, susimato.As jo vaiko tikrai nepasiilgstu, manau galima apsieiti ir be kasantros dienos nakvyniu pas mus. Vyro buvusioji jau buvo prasiusi vyro, kad pasiimtu vaika...Niekada nebuciau pagalvojusi, kad taip sunku priimti savo  mylimiausio vyro vaika.Nors pati vaikus tikrai myliu.Bet sitoj situacijoj esu bejege, per save niekaip neperlipu. Netgi manau, kad man lengviau butu auginti vaika is vaiku namu, visai svetima, negu vyro vaika. Pagalvoju, kad galbut ir ne savo veziose esu. Juk dar tik pradzia...Kas bus , kai prasides vaiko paauglyste?Nezinau, kas butu, jeigu vyro vaikas apsigyventu pas mus.Pastovioj itampoj gvent tikrai negaleciau.Nors ir labai myliu vyra, bet tokiu atveju iseiciau...Kad ir kaip butu gaila tu graziu metu kartu...Kartais jauciuosi, kaip kokia vaidmaine pries jo vaika...Apima dvigubi jausmai-ir gilestis ir pyktis, neapykanta...Todel kiekvienai, kuri ketina pradeti nauja gyvenima su vyru ir jo kraiciu, labai rimtai pasvarstykit, ar galesit susitaikyti su tuo.

 


 
Sukurtos temos: 34   Diskusijose pasisake: 571
 
2010-07-08 20:42

Labai viskas priklauso dėl ko esi ne pirma, o antra ar trečia žmona. Jeigu abiejų (arba daugiau) skyrybų priežastis- kitas žmoghus, vadinas, su neištikimybe ir valios stoka susiduriama  


 
Sukurtos temos: 1   Diskusijose pasisake: 329
 
2010-07-12 15:50

Turbūt nenorėčiau būti antrąja...Bet gal todėl, kad niekad apie tai net negalvojau.


 
Lelyte
svečias
 
2010-09-24 14:12

Aleja 2009 11 22

Esu naujoke siame saite, bet daug domejausi, skaitinejau jusu pasisakmus sia tema.As taip pat ne pirmoji...Ir mano vyras turi vaika is pirmos santuokos.Jeigu buciau zinojusi, kad taip skaudu, taip, kartais, psicologiskai sunku bus, tikrai nebuciau nieko pradejusi.Nors tikrai jauciuosi mylima, gerbiama, bet  to neuztenka, kad jausciausi laiminga..Rodos ir su vaiku normalus santykiai, nesipykstam.Bet niekaip negaliu jo priimti, niekaip neatsikratau to diskomforto, net nemoko ivardinti to jausmo, kuris apima, kai jo vaikas buna salia. Erzina kiekviena smulkmena, kiekvienas jo "seimininkavimas" musu namuose. Jau penki metai kaip mes su gyvenimo draugu esam kartu. Laikas bega, jau ir kalbos pradejo suktis apie vestuves, bet mano jausmai vaiko atzvilgiu nepasikeite.Tikrai stengiuosi buti gera vaikui, mes ir pabendraujam, padedu jam pamokas paruosti. Bet tai yra tik todel, kad jis - mano mylimo vyro vaikas.Zinau, kad jeigu jo vaikui bus blogai , tai ir mano mylimas zmogus kentes. Esme ta, kad vaikas beproto nori su mumis gyventi, kiekviena proga taiko, kada galetu pas mus ismiegoti, pabuti. Mano vras ne aklas, mato, kad as kaip "ziezirba" pasidarau, bet kai vaikas, paskambines liudnu balseliu pasako, kad "as jau pakeliui pas jus", tai juk atgal nesugrazinsi. Be to, vaikas jau nebe mazas, tuoj bus 14 metu, jau paneles rupet turetu, o ne tetis!Paskutiniu laiku jau kas antra diena pas mus sveciuojasi su nakvyne.Bendrauti, susitikineti tikrai jiems nedraudziu. Kiekviena diena susiskambina, susimato.As jo vaiko tikrai nepasiilgstu, manau galima apsieiti ir be kasantros dienos nakvyniu pas mus. Vyro buvusioji jau buvo prasiusi vyro, kad pasiimtu vaika...Niekada nebuciau pagalvojusi, kad taip sunku priimti savo  mylimiausio vyro vaika.Nors pati vaikus tikrai myliu.Bet sitoj situacijoj esu bejege, per save niekaip neperlipu. Netgi manau, kad man lengviau butu auginti vaika is vaiku namu, visai svetima, negu vyro vaika. Pagalvoju, kad galbut ir ne savo veziose esu. Juk dar tik pradzia...Kas bus , kai prasides vaiko paauglyste?Nezinau, kas butu, jeigu vyro vaikas apsigyventu pas mus.Pastovioj itampoj gvent tikrai negaleciau.Nors ir labai myliu vyra, bet tokiu atveju iseiciau...Kad ir kaip butu gaila tu graziu metu kartu...Kartais jauciuosi, kaip kokia vaidmaine pries jo vaika...Apima dvigubi jausmai-ir gilestis ir pyktis, neapykanta...Todel kiekvienai, kuri ketina pradeti nauja gyvenima su vyru ir jo kraiciu, labai rimtai pasvarstykit, ar galesit susitaikyti su tuo.

 


 
Lelyte
svečias
 
2010-09-24 14:19

Blamba kaip suprantu, pas mane ligiai ta pati istorija...metai kaip su vyru kartu, mano sunui 9, jo mergaitei 10...atvaziuoja pas mus i svecius, bet mane no jos krato, jauciu diskomforta kaip ji salia. Laikau atstuma. Vyras mane labai myli, mato, bet atleidzia man viska. Sazine pastoviai griauzia... kaip cia as galiu taip elgtis, kaip galiu nemyleti nekalto vaiko, bet negaliu perlipt per save. Ka daryti? Nezinau


 
Sukurtos temos: 3   Diskusijose pasisake: 322
 
2010-09-24 17:25

 Na tu ir keistuolė Lelyte. Pati sakai, kad vaikas nekaltas, bet jis tau nemalonus.


 
Sukurtos temos: 82   Diskusijose pasisake: 1361
 
2010-09-28 10:14

Nieko čia keisto. Yra žmonių, kurių tu negali priimti. Ne dėl to, kad jie tau kažką blogo daro, bet pamatai - ir tave purto nuo jų. Ir čia visiškai nesvarbu, ar vaikas, ar suaugęs žmogus.


Eli.lt forumo DUK

Eli.lt forumas. Kaip naudotis?

 
Olivija
svečias
 
2011-04-08 19:45

Labas, knieti pasisakyti

O štai dar vienapanaši situacija: gyvena žmona, vyras, vyro dukra ir bendra dukra. Vyro buvusi žmona gyvena su dar viena jų dukra ir kitu vyru. Problema Nr.1. Su buvusia žmona ir dukra, kuri gyvena su mama, vyras ir jo dukra susitinka "neutralioje teritorijoje". Aišku tai nėra labai malonu jo žmonai dėl susitikimo su buvusia, bet su vaiku tėvas turi bendrauti. Mergaitei keturi, todėl viena ji dar nesusitiktu. Taigi dėl šių susitikimų problemų nėra. Taip atrodo iš pirmo žvilgsnio... O jausmai nuolat kunkuliuoja. Kaip spręsti situaciją, jei paaugusi mergaitė vistiek susitikinės su tėvu kartu su mama?O toks variantas galimas, kadangi jos gyvena kitame mieste.
Problema Nr.2. Dukra iš buvusios santuokos, gyvenanti kartu, yra iššūkis žmonai. Žmona nuolat turi mokytis žmoniškumo, nusileisti, kantrybės, pakantumo. Tai yra tikrai didelė ir sunki gyvenimo pamoka... ir matyt stiprūs gali būti tik tie, kurie šią pamoką išmoksta. Mergaitė šiuo atveju nekrečia šunybių, tačiau yra "neliečiama", t.y. žmonos autoriteto mergaitės atžvigiu vyras nepalaiko, motyvuodamas, kad jo dukra nuskriausta, neturi mamos meilės ir palaikymo, todėl turi turėti bent gerą finansinį ir moralinį palaikymą. Ir jokio griežto žodžio iš kitų pusės. Vyras jaučiasi vienintelis turintis pareigą ir teisę atstoti dukrai ir mamą ir tėvą. Tai kas šioje vietoje yra žmona? Tik pareigų atlikėja? Nors pora susitarė, kad dabartinė žmona padės mergaitę auklėti, bet bet kokį griežtesnį pasakymą mergaitės atžvilgiu vyras priima priešiškai, motyvuodamas, kad tai ne auklėjimas, o vaiko skriaudimas. Pavyzdys, gal kiek išoriškai neatskleidžiantis dalyvių jausmų, bet atėjęs į galvą šiuo metu: žmona mergaitei padovanojo palaidinę, kurią mergaitė sukarpė, pasiuvo iš jos aprangą lėlei. Žmona pasakė, kad geriau atiduotų žmonėms sunešioti - nors panaudotų pagal paskirtį. Vyras traktavo, kad dukra su daiktais gali elgtis kaip tinkama, o jei žmona atiduotų kitiems - vadinasi "kiti" svarbesni nei jo dukra. Žmonos manymu, ji ir savo dukrai tą patį sakytų ir mokytų daiktų negadinti. O gal vyras nori, kad dukros atžvilgiu autoritetą ir galią galėtų turėti tik jis, t.y. jam nesvetimas pavydo jausmas? O ar žmona turi apsimetinėti, kad visada viskas gerai su neblėstančia šypsena lūpose, o užantyje "gyvate"? Tai viena iš konfliktinių situacijų, atskleidžiančių santykius šeimoje, panašių būna nn... Kaip dalyviai turėtų spręsti ją ir kokią psichologiją parodo šie santykiai, kur gali jie nuvesti ateityje? Manau tokioms šeimoms tikrai reikėtų konsultuotis su psichologais, nes reikėtų profesionalių patarimų kaip elgtis. O kas dėl straipsnio: moteris pradžioje minėjo, kad "mylėjo" mergaitę. Deja... gal ir bandė įtikti, bet tik dėl visuomenės požiūrio ir gal norėdama save įtikinti, kad galėtų mylėti, bet manau santykiai dėl to ir komplikuojasi, kad žmonės negali nuoširdžiai pamilti svetimų vaikų, o vaikai atitinkamai - svetimų tėvų, nebent augintų juos nuo kūdikystės ir biologiniai tėvai nesikištų į vaiko auginimą. Matyt pas mus išliko ir kažkokie žvėriški instinktai, panašiai kaip liūtas, atėjęs į naują liūčių šeimą išžudo prieš tai buvusio liūto palikuonis. Tik tam mes ir žmonės, kad stengtumėmės tuos instinktus įveikti. Turim pradėti nuo savęs. Matyt ir tie "svetimi" vaikai tada kitaip elgtusi. Meilės neišsiugdysi, bet įveikęs savo nepasitenkinimą, pavydą, pyktį, galėtum tapti gyvenimo bendrakeleiviu. Aišku tai tik žodžiai, bet situacijos suvokimas pirmas žingsnis veiksmų santykių gerinimui link. Tiesiog mums reikia prisimti atsakomybę, kad būdami suaugę, galėtume vaiką vesti mūsų supratimu teisingu keliu.


 
Olivija
svečias
 
2011-04-08 19:58

Tiesa, žiuriu,kad neparašiau, kokį straipsnį komentavau: Tai "Moteris.lt" tinklapyje, jei kam įdomu:

http://www.moteris.lt/lt/naujienos/santykiai/psichologija/nekenciu_savo_vyro_dukros/


 
Lėja
svečias
 
2012-11-16 15:47

Pirmas protingas pasisakymas. Visiškai sutinku.


 
liUdVzIZRStu
svečias
 
2012-11-30 11:10

That's an inventive asnwer to an interesting question

 
Eva
svečias
 
2015-02-08 20:04

Mano situacija lb panasi i Alejos. Jis mane myli ir mylejo is pat pradziu kai pradejom susitikineti. As is pradziu norejau uzsimirst, pasilinksmint ir ji mest, nes viska zinojau, visa jo praeiti. Taip susikloste kad esam jau 2 metus kartu, jis man pasipirso ir taip Gera kartu buna, kad pamirstu apie jo vaika ir buvusia zmona, kurios gyvena kitame mieste. Vaikas dar labai mazas, targi matosi su juo jos namuose, nezinia  kaip bus tuoliau. Buna ten kas antra savaite, sestadieniais. Tie sestadieniai Man tapo tikra agonija.. Nekenciu jo tada , nenoriu ziuret i ji, galvoju kas bus... Kas bus po to, jajgu Dabar to pakest negaliu. Ar bus blogiau?  Dar jie vis bilinejasi, teismai kas puse metu,jis nenori matytis su vaika kai yra jo ex ir visa jos sema, o jinai padarys viska kad Jam sugadint gyvenima ir dar CIA galeciau pasakot ir pasakot, bet semestr tame arman to reikia? As jaunute gal  bijau  per daug gal CIA viskas ne taip  Basiu, gal viskas nurims, gal priprasiu?


 
4
 
 
 
 

Viršun ^ | Forumas > Santykiai ir neištikimybė > Kai esi ne pirmoji
 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
Prisijungti su
Šiandien gimtadienius švenčia (8)